Sayanns

Pou vwayajé toujou plis adan sa ki ka fè Nou

Chimen a mawonaj a Likibè (dézyèm mòso)

Koumansman la …

« An té k’ay l’A.G.E.G mé an té ni tout sòt zanmi : étidyan é dòt moun osi. Kifè, an té ka navigé adan lavi menm. On jou an té ka monté a Antoni, an vwè enpé boug ka monté boulva la. Yo ka jwé mizik. Sé misyé ni on modèl dè ti lenj anlè yo. É an ka di ka fè fwèt, gay jan an fwèt é sé mésyé yo pa menm fwèt.  Lèwgadé, an di ki moun sé mésyé yé ?  Yo ka simé on liv. An fè lenposib pou an té ni liv la. Liv la, non a’y sé Anti-matière et éternité. Moun a ki fè liv la sé on misyé yo ka kriyé Bhakivedanta Swami Prabhupada. Lè an konmansé li liv la, boug la ka konmansé èspliké’w ki jan lézòm ka twonpé yo. Yo ka pati adan onlo biten mé la nature même de l’homme, a pa sa. I ennki démonté tou sé biten a Marx la, tou sé biten a révolisyon la ki té an tèt an mwen la. Enben monchè, mwen ann mété mwen ka suiv sé mésyé. É pannan an té ka rété a Antoni, on jou an touvé mwen ka chayé. An té ni enpé bwèt liv. Mé té ka fè tèlman fwèt on boug té vin chayé avè mwen. Monchè, an pa sav ki jan nou fè. An pran on kawton ki té ni tou sé liv a Krishna la. Ò ! Ò ! Nou enki oubliyé sé liv a Marx la. La, an anni mété mwen avè sé mésyé. Mé an adan biten a Nèg kan menm. É rivé on moman menm, pi an ka chèché, an ka chèché, an ka chèché. Alò la an di fò an fè on tou avè sé mésyé é an ay an tanmp la. É la piti a piti an konmansé ka konprann an ni on misyon, an ni on biten an vin fè. Ni biten ki fè mwen konprann an pé ké touvé mwen adan ayen. Sé andidan a’w menm pou chèché’w pou touvé’w. Mé kan menm kan menm, an ni on biten andidan an mwen ka di mwen mé si ni manntra a yo men fò nou ni manntra an nou osi.

Lè an rivé an Gwadloup, an té ja ka pozé mwen onlo kèsyon sur la littérature orale. An té enmé poézi, labann a Victor Hugo é tou sa mé an té ka di ola poèt an nou yé osi. Mé lè an gadé, an réyalizé mé ki Wobè Loyson ki Lafontaine sé menm biten. An di kan menm, si nou pa rété gadé pou konnèt ka ki poèt an nou, nou ké anni touvé nou maré kòd kout. É an rivé konprann nou ni dé mèt kon bann a Vélo.

Luc-Hubert Séjor, De la diversité des formes ... kakikatéshisaka ?
Luc-Hubert Séjor, De la diversité des formes … kakikatéshisaka ?, 1992

Sé lè an konprann les vibrations sonores les plus pures que nou ni sé toumblak, léwòz, menndé, graj, kalagya, gwajanbèl, woulé. Non a sé ritm la ki pèwmèt sé boug la lité pas yo ka di’w adan syans an aprann lè on biten puissant, son a non a’y puissant.  La, an kréyé pwòp chaplé an mwen. An démonté ta yo pou fè tan mwen menm. An pran non a chak ritm é an mété Ka douvan. An tan lasa an té ja li Cheikh Anta Diop é an té sav Ka sé l’âme suprême. Kon sa an kréyé manntra an mwen avè non a ritm an nou. An ka kriyé sa Le Ka yoga.

Pou zafè a mizik la aprézan, dépi avan an té pati an Frans an toujou té adan ti biten a mizik. Lè an rivé anbala sé sa nou kontinyé fè : chanté son a Loyson, Sergius Geoffroy, Germain Calixte, … San sav, nou té ka chanté lé klasik. Adan diskisyon an nou avè zanmi an mwen Olivier Vamur, i té ja fè mwen konprann chak pèp ni klasik a’y. Il n’y a pas une musique classique mais il y a des classiques et il n’y a pas une Bible mais il y a des Écritures. Tou sé biten lasa wouvè lèspri an mwen gran gran gran gran gran. Tou sa apofondi mwen.

Luc-Hubert Séjor, Mizik Filamonik
Prèmyé dis a Likibè

An 1980, an fè prèmyé dis an mwen. Kon an té ni on travay, an pwodui dis la an menm an mwen. Aprésa, an ankit désidé an ka rantré Gwadloup. An lidé an mwen osi té ni : pé pa ni pwofàn san ni sakré. Sé pou sa an touvé mwen ka rèfizé onlo biten, an di mwen an vlé rètouvé le côté sacré du Ka. É sé konsa an fè on gwoup Vwa pou loué Ka é nou mèt nou ka chanté yenki non a sé ritm la. Kifè, lè nou té ka jwé on koté, moun té ka tranblé. Yo té ka di sé on sèkt. O dépa té ni 12 moun. Piti a piti, moun diminyé, moun diminyé, moun diminyé. Mé nou ni tan fè dé bèl travay ansanm. Anlè sé dis an mwen la ou ni chan a sé manntra-Ka la. É aprésa, an fè gwoup Wakpitak-K. La, avè gwoup lasa, nou té ka chanté klasik a gwoka mé avè twonpèt, avè sakso é tou biten. Nou té ka fè on manifèstasyon nou té ka kriyé Vandrèdi Chwi ! An ni on mòso ka di :

« Frit sé frit, pa ni frit ki pi frit ki dòt frit ! »

Sa sé té on téori mé nou pratiké téori lasa avè Vandrèdi Chwi ! Nou té ka ba moun manjé frit a fritapen, frit a patat, frit a ziyanm, frit a bannann, marinad a malannga, pwason fri é kann haché pa ti mòso an zasyèt pou désè. Vandrèdi Chwi ! diré pannan 3 an. Sé dènyé biten an fè an mizik. É an pran on dòt vi. »

… Larèstan dèyè

Syanséka

Originaire de Guadeloupe, j’aime observer le réel et partager le fruit des lectures qu’il se plaît à m’offrir.

Laisser un commentaire

Ce site utilise Akismet pour réduire les indésirables. En savoir plus sur comment les données de vos commentaires sont utilisées.